- kalatūnas
- ×kalatū̃nas sm. (2) žr. kalatukas: Kalatū̃nas kiaušinis negalima valgyt Ig. Šitas kiaušinis kalatū̃nas, ba jau kalatojas, matyt, labai senas Rud. Jau šiti kalatū̃nai niekam nezgadni, tai išnešęs gali mest kiaulėm, tegu jos ėda Mrs. Kiaušinių po višta negalima mainyti – kiaušiniai neapvirs, būs kalatūnai Vdk. Privalgęs kalatū̃nų, gali numirti Nč. Kai neši turgun kiaušinius, tai kalatūnus išrink Prn.
Dictionary of the Lithuanian Language.